Jaunųjų maksimalistų performansas

Šiandien, rugpjūčio 27 d., 12 val. du jauni žmonės – Vytautas Tinteris ir Rūta Bučiūnaitė – pradėjo 24 val. truksiantį performansą, kuriuo siekiama patikrinti, ar iš tikro „Maximoje” malonu leisti laiką. Vilniuje, Mindaugo g. įsikūrusioje „Maximoje” jaunuoliai praleis 24 valandas.

Jie vaikštinės po parduotuvę, sėdės ant suoliukų, šnekės apie kasdienius dalykus – tiesiog leis laiką. Kas 4 valandas performansas bus dokumentuojamas: kiekvienas jo dalyvis papasakos, kaip jaučiasi, kaip keičiasi jį supanti atmosfera, kas įdomaus nutiko per 4 pastarąsias valandas, pareikš nuomonę apie pardavėjų nuovargį bei entuziazmą.

„24 valandos Maximoje” – tai paradoksalus performansas, kuriuo ketinama demaskuoti „Maximą” kaip malonią vietą leisti laiką. „Maximą” pasirinkome kaip poilsiavietę ir susitikimų vietą. Ji visada šalia mūsų, dažniau pasitaikanti mūsų kelyje nei baras, parkas ar kavinė, bet ar mes norime, kad ji būtų šalia?” – retoriškai klausia V. Tinteris.

Performansas aprašytas socialiniame „Facebook” tinkle. Aprašyme pateikta daugiau teorijos, kad performansas atrodytų kaip rimtas šiuolaikinio meno kūrinys ir galėtų pretenduoti į užpisančių meno kritikų diskusijų temas, dėl kurių V. Tinteris metė Vilniaus dailės akademiją.

“Maximos prekybos centras yra vieša erdvė, kuri suteikia tam tikras paslaugas klientui-vartotojui. Lygiai taip pat kaip biblioteka suteikia galimybę žmogui pasiimti knygą į namus, muziejus – supažindinti lankytoją su tam tikra istorine tema, parkas – praleisti laisvalaikį, mokykla – įgyti žinių, maxima skelbiasi, kad joje malonu pirkti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai yra natūralūs kliento/pirkėjo/vartotojo/praeivio santykiai su viešąja/privačia miesto erdve(tai gali būti ir valstybinė įstaiga, kurianti parkus ir pan., tiek privati, teikianti tam tikrą paslaugą), kurioje vyksta tam tikri mainai (perku/parduodu/nuomoju/leidžiu laiką). Labai dažnai be šių paprastų mainų, įvyksta kai kas subtilesnio, kad žmogus pasijaučia maloniai juos atlikdamas ir pats procesas jau suteikia žavesio – bibliotekoje skaitytojui malonu ne tik pasiimti knygą, tačiau ir gėrėtis bibliotekos interjeru, paveikslais ant sienų ir pan., muziejuje ar galerijoje – aiškiomis nuorodomis, kur rasti tau patinkantį meno kūrinį, bare ar restorane – matyti besišypsančius žmones, klausytis mėgiamos muzikos, parke – mėgautis ramybe. Tačiau Maximos ir apskritai ir kitų prekybos centrų fenomenas yra tame, kad jų struktūra ir pats principas remiasi tik pardavimu. Pirkėjas negauna nieko daugiau tik prekę. Pati erdvė dažniausiai yra pilkas industrinis pastatas, į kurį saulės šviesa dažniausiai nepatenka, o viduje viskas yra išplanuota taip komplikuotai, kad pasiektum būtiniausius maisto produktus reiktų apeiti visą parduotuvę. Ir nors prekybos centrai skelbiasi, kad juose yra malonu leisti laiką, mes norime patikrinti ar juose malonu leisti laisvalaikį – lygiai taip pat kaip žmonės leidžia laiką parke, bibliotekoje ar prie ežero, mūsų susitikimų vieta – maxima.” – sakoma performanso aprašyme.

Performansas truks iki rugpjūčio 28 d. 12 val. Performanso dalyviai mielai susitiktų su visais norinčiais ir pasidalytų savo įspūdžiais.: Vytauto tel. 8 614 26055, Rūtos tel. 8 628 31398.

About Melpomenė

Pats anonimiškiausias, pats brutaliausias, pats nešvankiausias blogas apie Lietuvos teatrą.