Ispaniškų pautų muštinis lietuviškos fantazijos padaže

Aš turiu labai lakią fantaziją. Maža to, aš mėgstu ir rūpinuosi tuo, kad MANO fantazija gerai ir komfortiškai jaustųsi šiame bet kokios fantazijos atžvilgiu brutaliame, priešiškame ir nepakančiame Pasaulyje. Todėl popinu, ugdau ir stimuliuoju savo Fantaziją tik rinktiniuose renginiuose, atrenku jai geriausius kultūros ir meno produktus bei gi vežioju tik į išskirtines keliones. Tai dažnai primena aistrą, savotišką apsėdimą, net gi lengvą pamišimo formą – apsaugoti savo FANTAZIJĄ nuo išorės ir vidaus priešų.

Ak, jei tik būčiau žinojusi kas jai, brangiajai, gresia Nacionaliniame dramos teatre, beveik per prievartą atvilktai į festivalio Sirenos spektaklį “Mirtis ir reinkarnacija į kaubojų”! Matote, turiu prisipažinti, kad mano Fantazija pasižymi labai reta diagnoze – ji turi, kaip čia pasakius, aiškiai apibrėžtą lytiškumą. Na taip, taip, taip – mano Fantazija turi lyti, ji yra Moteris ir ji yra, o Dieve, biseksuali. Labai sunku apie tai rašyti, vis dar virpa rankos ir kojos, pirštai nepataiko paspausti reikiamos klaviatūros raidės, bet po vakarykščio mano vizito gerbiamo režisieriau Rodrigo Garsijos meniniame ivente mano Fantazija jaučiasi Blogai. Ji tyli, bet aš tai juk suprantu, kad nesugebėjau jos apsaugoti nuo dvasinio išniekinimo, estetinio suglumimo ir savo lytinės tapatybės praradimo. Ta prasme – mano Fantazija kelia ieškinį tam pašėlusiam ispanų buliui, ką jau ten, tiems keturiems ispaniškiems buliams 90 minučių ragais arusiems šventą Nacionalinio dramos teatro scenos dangą.

Nemanykite, kad ji nesuprato genialaus garso takelio – ilgas elektrinių gitarų mindžiojimas, spardymas ir trynimas į abiejų aktorių kūnus buvo labai efektingas ir anarchistiškas. Neatsitiko taip ir dėl perdėto šventeiviškumo – mano Fantazijai tai kaip du pirštus apmyžti, taip ir spoksojimas į visiškai nuogas ispaniškas mėsas ekspresyviai maskatuojančiais kankolais, pautais ar kaip ten juos pavadinsi yra visai priimtinas. Neužkliuvo ir oralinio/analinio/grupinio akto variacijos – Rodrigas Garsija ir aktoriai meistriškai išgrynino ir konceptualizavo šias gausias scenas.

Bet štai verbalinis “Mirties ir reinkarnacijos į kaubojų” segmentas visiškai sutrikdė ir nokautavo mano Fantaziją.Šovinistiniai, sekstistiniai, nihilistiniai dviejų vyrukų anekdotai pažerti pagaliau sulindus į kostiumus ir išsidrėbus pigiuose šezlonguose, užgeriant alumi buvo per stiprus nokautas mano brangutei. Vis tik moterys į Pasaulį žiūri ausimis, jo. Ir kai į tas švelnias ausis prispjaudo alumi ir cigarečių dūmais persisunkusių skreplių, norisi ne tik keisti lytinę tapatybę, bet ir jas prisidengti, apsaugoti, užsikimšti. Tai trukdo rezignuoti sodrias spektaklio temas – vyriškos dvasinės kančios, žmogiškosios kaltės, artėjančios apokalipsės kakafonija nebepasiekia tų ausų, kurioms ji ir buvo skirta.

Tai tiek, einu slaugyti savo sutraumuotos ir tapatybėse pasimetusios Fantazijos bei gi kauptis sekmadienio dievojieškos aktui.

About Melpomenė

Pats anonimiškiausias, pats brutaliausias, pats nešvankiausias blogas apie Lietuvos teatrą.