Teatre man svarbiausias ryšys tarp žiūrovo ir aktoriaus. Atėjęs į teatrą, žiūrovas turi išgyventi kartu su aktoriumi, patekti į tą patį emocinį lauką. Išgyvenęs emociją, žmogus to nepamirš. Ką mes prisimename iš mokyklos? Pirmą išmoktą eilėraštį, įsimylėtą mergaitę, bučinį, nuoskaudą – viską, ką išgyvenome emociškai. Visa tai neišblėsta. Emocijos neužsimiršta. Užsimiršta informacija. Chemines formules aš užmiršau. Tačiau neužmiršau pirmojo bučinio.

Foto 15min.lt

Didžiausias mano noras – sugrąžinti žiūrovui emociją ir prasmę. Kalbu ne apie teatro kritikus, ne apie elitinius žiūrovus, kurie užkabina apdovanojimus. Kalbu apie miegamųjų rajonų žiūrovus. Gyvendamas Klaipėdoje labai aiškiai matau, kad tokių žiūrovų kelionė į kultūrą pasibaigia „Akropolyje“. Aš noriu kovoti būtent dėl šitos publikos. Į prasmės, egzistencijos orbitą noriu įtraukti paprastą žiūrovą.