Taip pasakė aktorius Rimgaudas Karvelis, vakar pristatydamas savo naujausią kūdikį – dokumentinio filmo „Valstybinio jaunimo teatro metraštis“ antrąją dalį, aprėpusią 1975 – 1985 metus. Aktoriau žodžiai ir filmas – lyg išplėšti iš širdies, gluminantys savo paprastumu, tiesa ir tikrumu. Visu tuo kas prarasta, nesugrąžinamai prarasta čia ir dabar, mūsų chaotiškame laike.
Foto Ramūnas Danisevičius
Rimgaudas Karvelis – šviesusis, naivusis, gerasis Jaunimo teatro metraštininkas. 78 metų aktorius tiesia nugara ir skvarbiu žvilgsniu – vaidina, fotografuoja ir filmuoja. Į istoriją žvelgdamas pro meilės teatrui ir švelnios ironijos teatro veikėjų atžvilgiu, prizmę sukuria universalų ir labai nostalgišką, į širdį prabylantį meno kūrinį. Būtent toks – išbaigtas, tobulas savo netobulumu ir labai individualiu, autentišku požiūriu į Pasaulį, Teatrą, Žmogų man išliks Karvelio Metraštis. Prakalbinęs ir į užslėptus prisiminimus stumtelėjęs pačius mylimiausius Jaunimo teatro aktorius – Arūną Storpirštį, Kristiną Andrejauskaitę, Vytautą Taukinaitį, Algirdą Latėną, Remigijų Vilkaitį, Vidą Petkevičių. Iš jų prisiminimų, senų nuotraukų, afišų, filmuotos medžiagos susidėliojo kvapą gniaužianti teatrinė odisėja, garbaus teatro kritiko Marko Petuchausko dėka gavusi vardą, titulą, žymę – režisierės Dalios Tamulevičiūtės aktorių dešimtukas. Būtent 1975 metais prasidėjo jų kelias, jų revoliucija ir didžiosios pergalės šio teatro scenoje.
„Bebenčiukas“, „Jasonas“, „Škac mirtie, visados škac“, „Ugnies medžioklė su varovais“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Duokiškis“, „Kvadratas“, „Pirosmanis“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Haroldas ir Modė“, „Brolis Alioša“ – Dalios Tamulevičiūtės ir Eimunto Nekrošiaus spektakliai rodyti šimtus kartų, spektakliai kurių dalį aš dar spėjau pamatyti praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje. Spektakliai išmokę nebijoti mirties ir spektakliai teigiantys, kad aktorius niekada nemiršta ir kad aktorius po spektaklio gali jaustis lyg priėjęs išpažinties. Toks buvo apvalantis, išlaisvinantis, nušviečiantis ir šviečiantis Jaunimo teatro dešimtmetis. Išlikęs Rimgaudo Karvelio sukurtame metraštyje ir gal visų tada buvusių ir tebeesančių šiame teatre širdyse?
atsiprašau, o kiap čia bus su nuotraukų © ?
šiaip tai neprisimenu, kad būčiau kam nors davęs sutikimą naudoti savo bloge mano darytas 10tuko nuotraukas. Honoraro už jas neimu, bet autoriaus teisių derėtų paisyt. Arba tegu Melpomenė persivadina į Kleptomanę 🙂
Dalia Tamulevičiūtė ir jos „dešimtukas” 1975 m. Asmeninio archyvo nuotrauka
Na tai jeigu jau žinote, kieno asmeninio archyvo tos nuotraukos, tai gal ir įvardinsite, ar ranka nebekyla? 🙂 Vaikų darželis, vienžo.
1. Jei tik žinau autorių, visuomet jį nurodau.
2. Ar Jūs fotografavote šitas nuotraukas? Nes iš mūsų diskusijų taip ir nesupratau – ar Jūs fotografas, ar tiesiog turite jas savo archyve.
Your article helped me a lot, is there any more related content? Thanks!
aithc1
Very interesting subject, regards for posting.Blog monry
223vrj
72w1ds
Your point of view caught my eye and was very interesting. Thanks. I have a question for you.
Muchas gracias. ?Como puedo iniciar sesion?
I have recently started a blog, the info you offer on this site has helped me tremendously. Thanks for all of your time & work. “Yield not to evils, but attack all the more boldly.” by Virgil.
Thanks for sharing. I read many of your blog posts, cool, your blog is very good.