Tokia būtų mano asmeninė išvada, pasimėgavus šią savaitę Nacionaliniame dramos teatre vykusiu nacionalinės dramaturgijos festivaliu „Versmė“. Nėra, nebuvo jau dvidešimt metų ir nebus dar ateinančius kelis dešimtmečius – galima rėkti visa gerkle, išėjus po eilinio naujos lietuviškos pjesės skaitymo, Gedimino prospekte. Arba galima pabandyti apžvelgti „Versmės“ rezultatus ir pasidaryti šiokias tokias išvadas. Taigi – penkios dienos, devynios pjesės ir DVD metraščio „Lietuvos teatras“ pristatymas. Konkursinėje programoje – penkių moterų/merginų bandymai sukurti pjesę, pristatomi profesionaliame teatre, profesionalių režisierių, aktorių pasirinkus klasikinį pjeses skaitymo žanrą. Labai rimta komisija jau greitai turėtų paskelbti kuriai iš penkių autorių atiteks garbė išvysti savo pjesės pastatymą šlovingoje Nacionalinio dramos teatro scenoje.
Taigi – puiki, geležinė projekto schema, sklandžiai vykstantis festivalis, pilni skaitymai žiūrovų, o širdį dėl tos Lietuvoje neesančios šiuolaikinės dramaturgijos maudžia, nors tu ką.. Žinoma, protingiausia būtų apskritai liautis ieškojus šiuolaikinės dramaturgijos nacionalinėse scenose vykstančiuose nacionalinės dramaturgijos festivaliuose, nes gal toji naujoji drama tarpsta kokiam lofte ar Vilniaus Kirtimų rajono pagrindinės mokyklos dramos būrelyje, o gal Šilutės kultūros namuose?! O gal Lietuvai net ir nereikia pjesių, paliečiančių gyvą nervą, sujaudinančių, įtraukiančių, supurtančių aktualumu? Nors ne, ką jau ten, pati juk mielai iškeisčiau dešimt Hamletų į vieną Yanos Ross „Chaosą“ – spektaklį sukurtą tvarkingos, piktos, sodrios šiuolaikinės suomių pjesės pagrindu. Taip, nes ji prisodrinta šiuolaikinių, man įdomių temų – globalizacijos, autoidentifikacijos, šiuolaikinio ritmo, seksualumo paribių, šiuolaikinio pasaulio apokalipsės!
Foto Dmitrijus Matvejevas
Viso to, ko visiškai nebuvo Versmėje skaitytuose naujausiose lietuviškose pjesėse. Deja, visos jos kukliai, puse lūpų, dangstydamosi kažkokia pseudo fucking gal ezopo, o gal profesinio neįgalumo kalba prezentavo vieną ir tą patį – Kitoniškumą, arba apie tai, kaip sunku ir nelengva būti šiame pasaulyje kai tu esi Kitoks: vertėjas – gėjus, rašymo manija apsėsta paauglė, idealistas įsimylintis „hipsterę“, užsislaptinęs gėjus turintis brolį skinhedą, emigrantas budulis/budulė. Viskas – ties tuo visų festivalyje pristatytų dramaturgų tematinė įvairovė išsisemia – daugiau ar mažiau, talentingiau ar profaniškiau pakabinus jau minėtą Kitoniškumo temą, toliau tekstai konstruojami daugmaž tuo pačiu principu – neįgalūs dialogai, plakatiški charakteriai, keičiami ilgais literatūriniais monologais, visa tai užliejama tirštu televiziniu, internetinių, literatūrinių, kino, ar dar velniai žino iš kur trauktų citatų, padažu. Čia gal ypač reikėtų išskirti Laimos Vincės pjesės „Vertėjas“ tragikomišką neįgalumą, apkaišytą tokiu nesuvokiamu kiekiu klasikinių meninių, socialinių, intelektualinių klišių kiekiu. Nes tai, kas atleistina trečiame kurse kino dramaturgiją studijuojančioms Teklei Kavtaradzei ir Birutei Kapustinskaitei, visiškai nepateisinama kūrybinio rašymo VU ir VDU dėstytojai ir įvairių Amerikos valstybinių apdovanojimų už kūrybą laureatei…
Laima Vincė (dešinėje)
Nors aišku, ką čia slėpti, pjesė pjesei nelygi ir kiekviename nacionaliniame dramaturgijos festivalyje vis tik išlenda koks talentingas žmogus, teikiantis vilčių, kad: „o gal gi, kada nors gi, po metų, kitų, supurtys pasaulį ir kokia lietuviška pjesė“. Visai gali būti, jei kalba eina apie šių metų „Versmės“ perlo Gabrielės Labanauskaitės būsimą kūrybą. Ir ne tik todėl, kad jos pjesės „Raudoni batraiščiai“ skaitymas preciziškai parengtas režisierės Yanos Ross tapo tikra profesionalaus, emociškai paliečiančio, intelektualiai sudominančio teatro versme. Net ir be gero režisieriaus rankos ir puikių aktorių interpretacijos pjesę verta perskaityti. Tam, kad susipažinti su unikaliąja Gabriele GaL – gal dramaturge, o gal poete, gal Tarp festivalio organizatore, o gal grupės Avaspo atlikėja. Faktas, kad menininkė savo pjesėse drąsiai mojuojanti visų vaivorykštės spalvų vėliava, bet kokį homofobą gali paguldyti ant menčių ne tik intelekto jėga, bet, manyčiau ir taikliu antausiu, nestokoja nei talento, nei savarankiškai sukaupto dramaturginio amato išmanymo bagažo, ar tikram menininkui būdingo degimo idėja, aistra kurti, ištirpti mene. Neatsitiktinai ir dar iki skaitymo „Versmėse“ Gabrielės „Raudonus batraiščius“ išgirdo latviai Rygoje – Pabaltijo teatrų festivalio metu.
Gabrielė Labanauskaitė
Kolegos blogeriai toliau stulbinančiai aktyvūs – meno ir sporto laikraščio uroboras.lt redaktorius Karolis Jachimavičius išsiliejo net dviejuose straipsniuose http://www.uroboras.lt/2011/11/25/nepritapeles-skausmas ir http://uroboras.lt/2011/11/24/tai-ne-tu-tu-esi-gejus
Teatro kritkos grandas Konstantynas Borkowskis nebegalėdamas tylėti išsisakė čia http://konstantynborkowski.blogspot.com/2011/11/marta-yra-jega.html Gražu, kad dedikavo Martai gražią Bitlų dainą, ir gal visai nesvarbu, kad dainelė šuns garbei sukurta.. 😀 Versmė įkvepia, vienareikšmiškai!
kaip ir nera kritiku! kaip ir nera gyvos nuomones! dusta! teatras dusta!
o kur jusu analize apie penktaji teksta?
Penktąjį tekstą planuoju išanalizuoti privačiai, neformalioje aplinkoje, žiūrėdama tiesiai į gerb.Rojaus Slogos trečiąją akį
o mes viesai norime paskaityti. nes kazkodel 4 isanalizuotos, viena ne. kokia tai diskriminacija ar kaip cia?
nu kur Jūs čia matote analizę? Gal dar kartą paskaitykite, akis, smegenis prasikrapštykite… ar ką?
na, as tai cia noreciau viska isgirsti, nes jei apie 4 yra, o apie 5-a ne, tai skia ta nepatiko, o jei patiko, turi buti lygybe. apie visas. so? aciu is anksto
O ką tamstelė dar tikisi išgirsti? Tiesą?
Negi niekas iš artimųjų atvirai į akis nepasakė subtilios užuominos, kad sumaišius visas paletėje esančias spalvas paprastai gaunasi серо-буро-малиновая, o ne Van Gogo šedevras.
Elementariausiai padarėte sceninę košę-makalošę ir tuo šūdu su razinkomis beveik tris valandas šėrėte žiūrovus.
Nežinonau, iš ko skaitymo pabaigoje juokėsi kiti žiūrovai, bet aš juokiausi iš savęs, sunaikinusio savo laisvą laiką tam, kad sužinočiau, kad garbioji scenografė žino tokius meno veikėjus kaip E. Varholas bei O. Vaildas, taipogi dėl man nežinomų priežasčių, be galo žavisi Škėma (matyt, vaikystės trauma) bei, kaip ir daugelis žinomų bei nežinomų menininkų, sugeba užrašinėti savo pasąmonės srautą…
Tik deja, ta pasąmonė niekuo neypatinga – tipiškas perbrendusios trisdešimtmetės Lietuvėlės intelėėėėėktualės tryzčiojimas meniškai paskendus cigarečių dūmuose ir besriūbčiojant kavą a lia Džimas Džarmušas…
Galėjau jau ir užsičiaupti, bet kad nebūčiau labai tiesmukai suprastas apibendrinsiu: net ir talentingiausias dramaturgas prieš parašydamas savo pirmąją pjesę vertą scenos, pirmiausia išmoksta abėcėlę.
Tik kuo Škėma užkliuvo?..
Man asmeniškai niekuo.
O štai, kuo Škėma užkliuvo pjesės autorei – dramaturgei-režisierei-scenografei Rojaus Slogai, aš neradau logiško paaiškinimo, todėl ir iškėliau versiją apie jos patirtą vaikystės traumą (perkeltine prasme, žinoma).
Na, tikslas pasiektas, jus pasijuokete is saves.
klausimas buvo apie teksta, o ne apie kunus ir metus – juk niekad nedristumete komentuoti vyro autoriaus asmeni, jei butu tema apie jo darbus, ar ne?
Na tik nereikia susimenkinti – jūs įdėjote tiek daug darbo, tiek daug pastangų ir tik tam, kad publika-dura pasijuoktų pati iš savęs?..
Kvailas ir vaikiškas otmazas, ypač matant begalinį autorės norą susilaukti fydbiako apie savo kūrinį (kas beje yra visiškai natūralu).
Apie jūsų tekstą jums jau pasakiau aukščiau esančiame komentare – mokykitės rašyti ir kada nors gausis ne šūdas su razinkomis, o iš pradžių – batonas su tom pačiom razinkom, paskui bandelė, o kada nors gal ir pyragas.
Pjesė – tai ne scenografija. Scenografijoje jūs galite išreikšti ne tik savo aiškias mintis bei formuluotes, bet ir vaizdinių pavidalu perteikti žiūrovams tai, ką gal tik nujaučiate, kas sėdi pasąmonėje, kam nesugebate parinkti žodžių.
Tuo tarpu dramaturgija – tai griežtas verbalinis minčių perteikimo būdas. Jeigu tik pradedate tekste plaukioti – “ai čia bus daugmaž taip” – toks tapybinis-meninis bajeris pavirsta grafomaniškos trydos doze žiūrovams į veidą.
Ir tai ne jūsų vienos bėda, o praktiškai visų save laikančių “šiuolaikiniais Lietuvos dramaturgais” – nesugebėjimas ne tik TEKSTO KALBA reikšti mintis, bet ir pačių MINČIŲ stoka.
Bijau, teks sutikti su Melpomenės teiginiu, kad iki dėmesio vertos lietuviškos dramaturgijos atsiradimo praeis keli dešimtmečiai.
Grįžtant prie jūsų, gana keistas tas jūsų noras, kad atsirastų žmogus 2 valandas 40 minučių šertas tamstos dramturgiena, kuris po to dar pageidautų patirti kaprofagišką malonumą visą tai dar kartą paatrajoti ir paanalizuoti jūsų entelektualinius analizus…
Manau, emocingas Borkowskio pasidrabstymas dviprasmybėmis – pagirti apšikant – tai yra maksimumas, ko tamsta nusipelnėte iš profesionalių teatro kritikų.
Beje, o tas jūsų najezdas ant kuklaus komentatoriaus, esą jis “niekad nedristų komentuoti vyro autoriaus asmens, jei butu tema apie jo darbus” tik dar kartą pademonstruoja, kad vieniša trisdešimtmetė, kaip taisyklė, yra analfabetė vyriškos psichologijos srityje, dėl ko jos pasaulėlis vis labiau ir labiau užsidaro vienos lyties, o tiksliau skylės, rėmuose.
O be plataus akiračio ir gyvenimiškos patirties rašyti pjeses, o juo labiau jas režisuoti yra beviltiška. Tiksliau beprasmiška. Netgi turint ir šiek tiek talento.
jo, skylems uzdrausta dalyvauti versmese ir rasymuose, kitamet – tik bb-ai gali rasyt!
visi jus cia geri lopai. Lietuvoje geresnio teatro del tokiu blevyzgu tikrai neatsirado.
nors, palyginus su anros grafomanija, slogos tekstas – sedevras.
Kai tinklapyje vieni komentatoriai pradeda rašyti naudodamiesi kitų komentatorių pseudonimais, tai pirmas požymis, kad diskusija tame virtualiosios kloakos užkampyje yra pakilusi į tam tikras kvaziintelektualines aukštumas…
Kol kas iš mano skaitomų tinklapių šį reiškinį teko stebėti tik pas A. Račą ir Delfyje.
Pagal minties formulavimą, lietuvybės atsisakymą, nepagarbą kito asmens (ir savo) vardui bei pasirinktą tematiką, esu beveik įsitikinęs, kad kreipsiuosi į savo seną pašnekovę – dramaturgijos skutamojo skrydžio virtuozę Pragaro Slogą:
– Gerbiamoji Pragaro Sloga, jeigu jums apskritai įdomi pašalinių asmenų nuomonė, Anros grafomanija ir jūsų dramaturgiena yra nesulyginamos.
Kadangi praktiškai neįmanoma palyginti tarpusavyje identiškų reiškinių. Galima tik konstatuoti faktą, kad turime reikalą su tuo pačiu šūdu, tik materializuotu kitokia konsistencija ir kitoje saujoje.
Žinoma, jūs galite pulti įrodinėti, kad Anros šūdas yra nykus tamsiai rudos spalvos intelektualinis ekskrementas, o štai jūsiškis – tobulas, šviesus, optimizmo kupinas kakutis su spalvotais žirniukais vietoj įdaro.
Bet esmė ta – kad jie abu yra ŠŪDAS iš visų didžiųjų šė, kuriuo, atsiprašant, “autorės”, pabandė primaitinti žiūrovą, kuris žinoma pats kaltas, kad atėjo.
Turiu prisipažinti, kad iš jūsų kolegės tvarinių esu matęs tik “Bestiją žydromis akimis”. Bet ir jūsų rašliavinės trydos man teko nelaimė suvartoti kol kas tik vieną egzempliorių.
Taigi, dabar, kad pagaliau taptų prikišamai aišku bei suprantama NET IR JUMS, leiskite man savo neįkainojamus potyrius, sukeltus judviejų kūrybos, apibrėžti ne filologinių-teatrologinių pezalų, o konkrečios matematinės kalbos pagalba:
A <=> RS => Š ,
kur ‘A’ -> Anros intelektinės galios aibė,
‘RS’ -> Rojaus Slogos intelektinės galios aibė,
‘Š’ -> žiūrovui sukeltų asociacijų aibė;
ženklas ‘<=>’ reiškia ekvivalentu, ženklas ‘=>’ reiškia iš to išplaukia tas.
Thank you for your sharing. I am worried that I lack creative ideas. It is your article that makes me full of hope. Thank you. But, I have a question, can you help me?
Can you be more specific about the content of your article? After reading it, I still have some doubts. Hope you can help me.
00fyii
tqu1ph
I don’t think the title of your article matches the content lol. Just kidding, mainly because I had some doubts after reading the article.
I was looking at some of your posts on this site and I believe this site is very informative!
Continue putting up.Raise your business
Thanks for sharing. I read many of your blog posts, cool, your blog is very good.
Thanks for sharing. I read many of your blog posts, cool, your blog is very good.
I don’t think the title of your article matches the content lol. Just kidding, mainly because I had some doubts after reading the article.
2wn0nv
71qfqe
fnfxsg