Melpomenės susilaikymo kančios

By
Melpomenė
– 2012/02/09Posted in: Recenzijos

Šiandien – jau DEVITA diena be teatro. Prasideda lomkės, konkrečios, dvasinės lomkės ir nepaaiškinamas ilgesys kažko tai tokio… Visiems, atsitiktinai į šį blogą papuolusiems, turėčiau pasiaiškinti – esu toks virtualus personažas – Melpomenė, realybėje persona, turinti sunkią priklausomybę nuo teatro. Apsinuodijusi keliomis praeitą mėnesį pamatytomis premjeromis, nusprendžiau vasarį paskelbti mėnesiu be teatro. Maniau pailsėsiu, knygeles paskaitysiu, filmus pažiūrėsiu, o per tą laiką darbštūs lietuviško teatro kūrėjai prikeps premjerų, bus galima kovą išsibadavus kad pulti žiūrėti, rašyti, aikčioti! Nė velnio, pasirodo, pradėjo ryškėti sunkūs teatrinės abstinencijos požymiai – drėkstantys, aplodismentų mechanikos išsiilgę delnai, sunkiai velkamos kojos, gliukai sutemus ir kitokia velniava galvoj ir širdy. Knygas skaitau, filmus sėkmingai pučiuosi ir žiūriu, žiūriu, bet ne tas, nors tu ką. Todėl čia ir dabar pabandysiu kaip koks mažasis blogosferos imbicilas, užkalnio draugas buržujus parašyti kuklią apžvalgėlę mane ypač supykdžiusiam filmui.

The Girl with the Dragon Tattoo

Režisieriaus Davido Fincherio naujausias holivudinis junk foodas “Mergina su drakono tatuiruote” buvo blogiausias pasirinkimas ramiai pirmadienio nakčiai. Perspėjimo lemputė – išjunk šitą šūdą, smegeninėje įsijungė jau po pirmų kadrų – mačiusieji gal prisimins nusmurgusį Danielio Craigo herojų po totalinio pralaimėjimo užsukantį į kavinukę nusipirkti cigarečių – “raudono malboro” ir išpučiantį pirmąjį dūmą į pseudo skandinaviška drėgme prisodrintą orą. Galiu galvą duot nukirst – šitas Fincherio šedevras tėra kankinamai ilgas reklaminis cigarečių klipukas, įvesdinantis į rinką naujajį Malbormeną – Danielį Craigą. Holivudas surado tobulą terpę, savotišką rūkalių rojų – tokį bukiausiomis klišėmis paramstytą skandinavišką skylę, kurioje galima beveik viskas – rūkyti, maukti iš didžiulių taurių vyną, dulkintis, lakstyti greitais motociklais ir vėl dulkintis, ir po to būtinai parūkyti. Tik šalta toj skandinaviškoj skylėj nesusvietiškai – ir čia Fincheris kamerą nukreipia į termometrą sustingusi ties minus 18 C.

Atbukusiam pasauliui holivudo galvutės meilę, smurtą, iškrypimus, vienatvę, liūdesį, neapykantą dozuoja mažiausiomis dozėmis, kaip tikri kokso magnatai. Kraujo, gražių interjerų, apple kompiuterių, cigarečių dūmų ir melo, kaip visada tokiuose kino produktuose – gausu. Bet mums miglos į akis nepripūsi – fast foodas net ir skandinaviško bestselerio pakuotėje lieka sprangus ir nevartotinas jautriam europiečio skrandukui. Todėl aš visom keturiom balsuoju už Nielso Ardeno Oplevo “Merginą su drakono tatuiruote” – už drąsą interpretuojant “Vyrus kurie nekenčia moterų”. Ar yra čia kuo stebėtis, kad renkuosi kaitrą, atvirą perversiškumą, principinį nesusikalbėjimą, mirtiną neapykantą, neviltį ir savigriovą? Nes tikrasis pasaulio veidas yra toks:

Tags: , , , , ,

About Melpomenė

Pats anonimiškiausias, pats brutaliausias, pats nešvankiausias blogas apie Lietuvos teatrą.