Aš myliu savo mažytę šalį, savo tautą ir ypač savo Tautos Balsą. Manau tuo gali įsitikinti kiekvienas, paskaitinėjęs šį kuklų blogą, tokį pakantų, tokį daugiaspalvį ir pritvinkusį didelių tikslų ir lūkesčių. Dabar apie šventes – jos praėjo, o nuosėdos tebegraužia, dirgina jautrų Melpomenės gomurį, trukdo išsisakyti. Taip, turiu prisipažinti, tai aš nusitempiau Tautos Balsą į Operhauzą maloniai atžymėti Tarptautinę Moters dieną liūliuojamiems dieviškų Giusepe Verdi “Traviatos” melodijų. Tikrai nesitikėjau tokios audringos reakcijos – mano rutinos atbukinta intuicija laiku neįjungė raudonos pavojaus lempelės, perspėjančios, kad tokios jautrios, aistringos, protingos natūros reakcija į švelnia dvasine pornografija persmelktą “Traviatą” ir jos pirmtako Aleksandro Diuma sūnaus “Damos su kamelijomis” šedevrą gali būti tik vienareikšmiškas atmetimas. Bet ar gi nepakantumas bet kokiai dvasinei pornografijai ir jos vienareikšmiškas atmetimas paaštrintas rinktiniais mongoliškais keiksmažodžiais nėra pats tiesiausias kelias į nušvitimą? Ne? Tada lai dangstosi gražuolis Verdis savo sudūlėjusiomis įkapėmis, o kartu su juo ir visas Lietuvos Operos ir baleto teatras nusprendęs Tautą Kovo 8-osios proga pamaloninti apgailėtiną kekšės nelaimėlės istoriją supakuotą į pigų bet labai ryškų kinietišką plastiką. Kodėl nepabandžius pasimokyti iš dorybingojo XIX šimtmečio, nušvilpusio pirmąją “Traviatą” vienareikšmiškai.

Giuseppe Verdi

Dabar apie tai kaip atšventėme Kovo 11-ąją. Norėdama išvengti bet kokių sąlyčio taškų su tokiais tą dieną Vilniuje vykusiais reiškiniais, kuriuos savo drėgnom rankutėm taip išsamiai aprašė ir nufotografavo mažasis lietuviškojo interneto imbicilas Mykolas Pleskas savo bloge – http://www.kleckas.lt/blog/puvanti-kovo-11-osios-ideologija-gatvese nusprendžiau savaitgalį praleisti tikrame, gryname lietuviškame bažnytkaimyje. Atgaiva neapsakoma – kovo 11 dieną miesteliūkštis įprasmino labai simboliškai – tradicinės sekmadienio mišios ledinėje bažnytėlėje ir po jų vietinių moterų aktyvisčių suorganizuotas miestelio bendruomenės susitikimas su Tautos šviesuole, gyduole ir visų sferų specialiste Filomena Taunyte. Va taip! Ir jokių čia trispalvių, giesmių ir vienų teisiųjų kovų su dar teisesniais aš neaptikau.

Foto Buržujaus rašinėliai

Pabaigai noriu pasidalinti tuo, sakraliausiu ir tyriausiu šaltiniu, guodžiančiu ir palaikančiu mane visą šią savaitę. Tai mano mylėtas, primirštas ir vėl atrastas Floberas: “Aš jaučiu, kad springstu neapykanta savo meto kvailybei. Šūdai kyla prie gerklės, lyg man būtų įstrigusi išvarža. Bet aš noriu juos išsaugoti , sutirštinti, sukietinti; padaryti iš jų minkalą ir išteplioti juo devynioliktąjį amžių taip, kaip indai ištepa pagodas karvių mėšlu.” Pratęsimas čia – http://kaineskaitau.blogspot.com/2012/03/kovo-knygu-klubas.html