Mano personalinis atsivėrimas „Naujajam Baltijos šokiui 2012“ prasidėjo nuo danų trupės  Granhoj Dans spektaklio „Aline ne viena“. Šokėja Aline Sanchez, choreografas Palle Granhøjus ir muzikantai Thierry‘s Boisdonas bei Nielsas Kilele pakvietė festivalio publiką į unikalią, vidine koncentracija, muzikalumu ir prasminiu daugiaplaniškumu užburiančią kelionę.

Spektaklio anonsas privertė suklusti – menininkės, pabėgusios iš komunistinės Kubos ir bandančios įsitvirtinti Danijoje, istorija priminė visą eilę analogiškų tarptautinių projektų, bandančių spekuliuoti bet kokiam – baltarusiškam, eksjugoslaviškam ar rusiškam politiniam režimui besipriešinančio kūrėjo tema. Kaip bebūtų paradoksalu, bet dabarties laikas ypač palankus suvešėti įvairiausio plauko projektams, primygtinai baksnojantiems į eilinį karščiuojanti tašką pasaulio žemėlapyje. Dažniausiai, visai nesvarbu, kuriame pasaulio žemyne dega socialinis ar politinis gaisras – Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietų Amerikoje, Europoje  – visada atsiranda verslus kūrėjas, gebantis iš lokalaus kataklizmo pasidaryti politiškai korektišką ir pelningą meninį iventą. Gal tai natūrali persisotinusio EU gyventojo reakcija, bet aš nuoširdžiai apsidžiaugiau dėl visiško neįmanomumo Aline Sanches priskirti prie elitinės homo projecticus kąstos. Reikėtų akcentuoti, kad gėdingas mano išankstinių nuostatų žlugimas įvyko jau pirmosiomis „Aline ne viena“ spektaklio minutėmis, nes miniatiūrinė, iki tobulybės grakšti ir tvirta Aline žiūrovą priverčia tapti sąjungininku, bendražygiu ir bendraminčiu jos nelengvoje kelionėje į save.

Foto D.Matvejevas

 Spektaklio kūrėjų pasirinktos minimalios, taupios, asketiškos išraiškos priemonės tampa ypač aštriu kontrastu sodriai, ekscentriškai, valingai šokėjos asmenybei. Yra žmonių, nemokančių paslėpti vidinės šviesos, pozityvumo, kažkaip išgyvenančių šiuolaikinio pasaulio džiunglėse ir be storų išorinės apsaugos šarvų. „Aline ne viena“ reprezentuoja būtent tokį, ypač retą, šiuolaikinio žmogaus egzempliorių. Jos nesusipriešinimas su aplinka, atvirumas pasauliui tampa universaliu atspirties tašku, idėjine spektaklio ašimi, sujungiančia labai asmeniškus, individualius Alines išgyvenimus ir patirtis su mūsų visų patirtimi ir nueitais gyvenimo keliais. Keletas prasminių akcentų Alines gyvenimo istorijoje: baleto mokykla, leidusi pasijusti svarbiausia, reikšmingiausia mergaite pasaulyje, dievinantis tėvas, įkalinęs paauglę dukrą mistifikuoto, virš minios pakylėjančio „aukštojo“ meno bokšte, išsiskyrimas su šeima ir maksimalus suartėjimas su palikta gimtine – Kuba per autoidentiteto paieškas, per kalbą, muziką, šokį yra tik paskiri fragmentai, atskiros mozaikos detalės jos portrete. Visumą kuria labai skirtingi, momentiniai arba nuolatiniai, pastovūs dalykai – vaiko, Alines dukros meninis įkūnijimas scenoje išlieka net ir išstūmus vaikišką vežimuką iš scenos, nes istorija pradėta pasakoti dukrai. Pastovūs Alines partneriai scenoje – muzikantai, ne tik muzikinio spektaklio lauko kūrėjai, jie virsta ir lakmuso popierėliais, net fiziškai persigeriantys herojės nuotaikomis, praplečiantys emocinę išgyvenimų amplitudę, pagaliau tampantys kuriuo nors vienu iš herojės gyvenime sutiktų vyrų – o gal tiesiog vienu vyru, su šimtu veidų, neapleidžiančiu ir papildančiu mūsų Aline.          Dar esame mes – godūs svetimų istorijų, atviri nuoširdumui ir aistrai, tikrumui ir grožiui. Tokie žmogiški žiūrovai, beveik kaip naujieji Alines tautiečiai danai, beveik sotūs europiečiai, sutrinkantys kito žmogaus tragedijos akistatoje. Ir nerandantys žodžių nei paguodai, nei visos šios istorijos įvertinimui, nes tai, ką matėme, buvo tikra, nes supratome, kad aktorė talentinga balerina ir dar talentingesnė tradicinių Kubos šokių ir melodijų atlikėja, o gal mediumas – gebanti savo mažame kūne sutalpinti visą šokoladinę, sultingą, juslingumu pulsuojančią Kubą. Šalį, kuri sugrįžo pas heroję mažosios dukrelės pavidalu, dainomis, šokio judesiais ir kalba. Šalį, kurią Aline iš naujo susikūrė iš savęs, iš savo kūno, kraujo, emocijų, patirčių, ašarų ir juoko – tokių mažų ir amžinų dalykų, iš kurių susideda pažadėtosios žemės, rojai visada esantis su tavimi, kiekvieno iš mūsų K-U-B-O-S.

Foto D.Matvejevas

http://www.dance.lt/