Sveiki, mano Mielieji pačio anonimiškiausio, pačio brutaliausio, pačio nešvankiausio blogo apie Lietuvos teatrą skaitytojai. Vasarėlė eina į pabaigą, man delnai drėksta ir niežti nuo begalinio Naujojo Teatrinio Sezono laukimo. Taip noriu į Teatrą, negaliu apsakyti, o dar labiau noriu nestabdomu ir necenzūruojamu srautu išsilieti savo kukliame bloge apie visą kas bus lietuviško teatro žiūrovams 2012/2013 metų sezone parodyta bei gi pamatyta. Labai greitai ir Jūs visi, mano slaptieji skaitytojai ir komentuotojai turėsite galimybę išsisakyti šio kuklaus blogo puslapiuose. Jokių išankstinių registracijų, jokios cenzūros – tik jūsų drąsios mintys ir aštrūs žodžiai padės mums pagaliau prisikapstyti prie šiuolaikinio Lietuvos teatro esmių esmės!

Sakysit, kliedi Melpomenė, gal perkaito kaitrioj lietuviškoj atokaitoj ar kokių mushrooms’ų apsivalgė žaliam žaliam lietuviškam miške, o gal įvairiaspalvėj gimtinės pievoj besivartydama šonus atidrėko, galva perdžiūvo? Ot ir neatspėjote – čia aš tokia visa apsilankymo savo Dvasinėje Tėvynėje įkvėpta, ant graikiškų uolų nusigulinėjusi, sūryme atmirkusi, į marmurines bambas ir kitokius pusdievių kūno fragmentus atsigėrėjusi taip nusprendžiau! Nuo šiol bloge melpomene.lt karaliausite Jūs – mieli lietuviško teatro žiūrovai.

čia Amfiteatras, jei ką;)

Žinia, kai ganaisi po kaitria savo dvasinės protėvynės saule dažniausiai užmiršti visus tuos mūsų civilizacijos pūlinius, tokias blogybes kaip internetas ir mobilusis telefonas. Turiu prisipažinti, kad savo FB bičiulių nuotykių nesekiau beveik mėnesį, ką jau ten kalbėti apie elementarų panaršymą lietuviško interneto kloakoje. Todėl kai jau pasinėriau šią naktį į virtualybės gelmes, tai išnirau visokių perlų prisirankiojusi, taip gerai po tas drumzles, tą kalą  išsiturškiau, tokių perlų radau…. Vienu iš jų skubu pasidalinti.

Manau, kiekvienas tikras lietuviško teatro mylėtojas ir žinovas jau spėjo atrasti ir pamėgti unikalų jaunųjų Lietuvos teatro kritikų projektą teatrometras.lt  Mane, asmeniškai, taip pradžiugino ir įkvėpė paskutinis jų grupinis tekstas http://teatrometras.lt/index.php/categoryblog/144-72-asis-lndt-sezonas-kakas-vyksta jog noriu pasidalinti savo įkvėpimo rezultatais. Tai buvo kažkoks apsėdimas, euforija, katarsis bandyti įsivaizduoti tuos jaunus, tyrus, teatru degančius žmones už apskrito stalo diskutuojančius tokiomis globaliomis, idėjinėmis temomis. Ranka nevalingai pakilo ir prirašė tokias kuklias remarkas šalia visiškai nekupiūruoto, autentiško Teatrometrų teksto fragmento. Nes juk supraskite, Sigita, Andriau, Kristina, Austėja – Jūsų degimas, tikėjimas, labai asmeniška ir unikali pozicija šiuolaikinio teatro atžvilgiu tiesiog įkvepia. Patarimas ateičiai – tam, kad kitą kartą Jūsų tinklapio skaitytojams nereikėtų vargti įsivaizduojant ir rekonstruojant jūsų mimiką, intonacijas, gestus – pradėkite diskusijas transliuoti video konferencijoje onlain. Pasirašyčiau už tokį malonumą sumokėti mėnesinį abonentinį paramos mokestį, ar net visą kanalą išsipirkti…

SIGITA: (atsilošia kėdėje, rankas sukryžiuoja virš galvos) Nežinau. Kalbant apie tai, kaip pastatyta pjesė, neturėčiau jokių didesnių pretenzijų.

ANDRIUS: (droviai kosčioja) Bet medžiaga lyg ir ne visai apie tai.

SIGITA: (Žvilgsnis apsitraukia migla, smakru nutįsta seilė, pilvo apačioje pradeda plazdėti drugeliai) Bet aš galiu į ją taip žiūrėti.

ANDRIUS: (Droviai kosčioja, droviai žvilgteli į kolegės pusę, elegantiškai virpančiais pirštais suka suktinę) Nes tu gali sužiūrėti „Nusivylusias namų šeimininkes“.

SIGITA: (Nusišluosto seiles, žvilgsnis pasidaro budrus) Na taip, aš sugadinta, tai…

ANDRIUS: (Elegantiškai tebesuka suktinę) Vėl – arba patinka, arba nepatinka.

SIGITA: (Desperatiškai pačiumpa alaus bokalą į rankas) Neišeina apie šį spektaklį daug šnekėti.

AUSTĖJA: (Po stalu bando įspirti kolegei į blauzdą, paslaptingai šypsodamasi) Taip, matosi. Norėčiau bent truputį pakalbėti apie „Akmenį“.

SIGITA: (Kiekvieną žodį užgerdama alaus gurkšniu) Ten irgi: Jankevičius ėmėsi pjesės, pastatė, kaip visada stato, bet kažkodėl – nusišvilpt.

KRISTINA: (Įtampa balse, nuo nervinio tiko ima trūkčioti kairiosios akies vokas) Kaip ir ant visko pastaruoju metu.

ANDRIUS: (Elegantiškai tebesuka suktinę) O čia kaip?

KRISTINA: (Nuo nervinio tiko ima trūkčioti abiejų akių vokai) Taip pat, kaip „Miego brolyje“.

ANDRIUS: (Pagaliau prisidega suktinę, išpučia dūmus kolegei į veidą) Nemačiau, papasakokit.