Vienas iš Rusijos teatro kritikos Guru Pavelas Rudnevas pagaliau suformulavo Teatro kritiko kodeksą. Dalinuosi!

“Dėmesio: rašiau ir adresavau kodeksą visų pirma sau pačiam:
1.Nelygink fenomeno su idealais, visų pirma tyrinėk patį fenomeną.
2.Nesiremk autoritetais, laikykis savo pozicijos.
3.”Apie teatrus – svarbiausia nepamiršti, kad pasaulyje daug kitų teatrų” (perfrazuojant Vampilovą)
4.Nerašyk apie reiškinį aplamai, gilinkis į detales. Lozungų ir aforizmų lygmenyje turėsi daug oponentu, o detalių – beveik nei vieno.
5.Nerašyk tik apie spektakli, paversk spektaklį visuomenės mąstymo, kultūrinio proceso, epochos dalimi ir ieškok paralelių lygiagrečiuose žanruose.
6.Neneik kitų kritikų.
7.Rašyk ne tik apie tai “kaip”, bet ir apie tai “ką”. Rašyk ne tik apie “ką”, bet ir apie “kaip”
8.Rašyk apie teatro žmones tartum numanytum dialogą su jais. Kad ir netiesioginį.
9.Visada atmink, kad logika “anksčiau buvo galingi ąžuolai, o dabar tiktai kelmai”.
10.Nenaudok “žodžių iš didžiosios raidės ir neprisiekinėk jais, visada abejok nusistovėjusiomis formulėmis. Tai, kas buvo veiksminga buvusioje kultūrinėje epochoje, nustoja būti aktualu dabar.
11.Bardamas dirbk ateičiai.
12.Kritikas matuojamas atvertų ir užvertų fenomenų kiekiu. Rašyti tiktai apie sostinės žvaigždes – laiko švaistymas.
13.Analizuodamas, aiškink. Išsilavinimas – viena iš svarbiausių profesijos funkcijų.
14.Rašydamas: “aš nesupratau/nežinojau/neskaičiau”, “man neįdomu” arba “šita pjesė manęs neužkabino”,- žinok, kad čia tu kritikuoji tik pati save.
15.Autoritetas įgyjamas dešimtmečiais, o prarasti jį galima vienu neatsargiu žingsniu/žodžiu.