Aš nemačiau režisieriaus Romeo Castellucci spektaklio “Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją”. Jei pavyks pažiūrėsiu ir gal būt norėsiu pasisakyti. Šiuo metu esame maitinami verbalinės diarėjos pliūpsniais šio reiškinio tema lietuviškoje žiniasklaidoje. Norėdama šiek tiek pravėdinti smegenis nuo virtualių išmatų bombikių, paieškojau alternatyvių minčių socialinėje medijoje. Smagumėlis, jūsų dėmesiui – Tautos lūpomis bylojamos tiesos. Apšylant prieš performansą!

Karščiausi Tautos komentarai Sirenų dovanų tema:

Ulysses and the Sirens

1. Iš komentaro internetiniame portale www.bernardinai.lt : “Tai gal kas nors iš teatro meno tarybos (vadovus jau girdėjome, deja, nieko kompetentingo nepasakė, todėl jų supratimu renkantis repertuarą aš jau nebepasitikiu) galėtų normaliai pristatyti kūrinį, kad pateisinti tokį pasirinkimą? Tada mums nereiktų jo cenzūruot pagal visokiausius anonsus. Štai LNDT pristatatyme sakoma “Šis spektaklis – šventvagystė. Lygiai kaip kryžius ar erškėčių vainikas yra katalikų šventvagystė ir faktas, kad Jėzus buvo pasmerktas, nes jo gyvenimas buvo laikomas šventvagišku”, kitur jau tai paneigiama, tačiau lengvai galima rasti video su spektaklyje išnaudojamais mažamečiais (ar šie vaikai supranta taip nesuprantamo suaugusiems “meno” esmę?).
Klausiu šitų žmonių ir prašau, atsiliepkite:
Meno tarybos nariai:
teatrologė dr. Irena Veisaitė
rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas doc. Rolandas Rastauskas
kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Šarūnas Nakas
kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Šarūnas Bartas
tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė
rašytojas, dramaturgas Saulius Šaltenis
LNDT aktorė Jolanta Dapkūnaitė
LNDT aktorius Šarūnas Puidokas
LR kultūros viceministras Deividas Staponkus
teatrologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja dr. prof. Ramunė Marcinkevičiūtė”

2. Komentaras www.delfi.lt: “Iš solidarumo tarptautiniam teatro festivaliui Sirenos esame pasirengę padaryti ženklią 10 procentų nuolaidą vaiko, galinčio sudalyvauti R.Castellucci performanso “Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją” masuotėje, honorarui. Vaikas tinkamas tyram dievoieškos aktui, turi visus tokio tipo performansui reikalingus psichofizinius duomenis. Labai džiaugtumėmės tokiu gestu prisidėdami prie žodžio ir meno laisvės palaikymo!”

3. Du komentarai iš www.facebook.com : “Čia gerai padirbėjo visos pusės. Pirma, LNDT, bijodamas nesurinkti salės, iš pradžių pats, kaip įpratęs, skandalizavo spektaklį. Tai dabar kaltina tuo spaudą ir rašo apie “humanistinį užtaisą”. O pradžioje buvo kiek kiti akcentai. Antra, klasikai menininkai, įpratinti prie ŠMC šūdų, patyrė – galbūt klaidingą – atpažinimo jausmą ir sukilo. Trečia, Seimo rinkimai.”

Du lietuviškos blogosferos gigantai kaip visada laiko pirštą ant Tautos pulso:

DJ Artūras Račas verčia žilabarzdį dievulį nuo debesėlio ir kviečia “užsikrušti negyvai” čia: http://racas.lt/juodaskverniu-bakchanalija-uzsikruskit-geriausiai-negyvai/

DJ Andrius Užkalnis atskleidžia kitą medalio pusę čia: http://protokolai.com/2012/10/03/uzdrausciau-spektakli-draudzianciuosius-nors-jo-kurejai-ne-ka-geresni/

Tobulas atsakymas abiems blogosferos Gigantams FB išminčių lūpomis:

“Ar Dievas yra daiktas? Tyla. Mirė Jonaičio motina. Na jis prieina prie ikonos ir sako: “Kur mano motina?” O Dievas, vadinasi, tyli. Na, ėmė jis ir sukapojo ikoną į šipuliukus. “Aš juk keliais šliaužiojau pusmetį, kur mano motina?”. O Dievas tyli. Na jis ėmė ir pradėjo gerti. O Dievas vis tiek tyli. Tada jis ėmė visokius fokusus krėsti (tiesiog gėda pasakoti). Bet ir tas nepadėjo. Tada jis nusiramino, nusipirko naują ikoną ir ėmė vėl melstis. O paskui, kai Jonaitis staiga mirė, Dievas ir sako jam: “Ei tu, kvaileli tu mano” – ir glaudžia prie savęs kaip vaiką. Ir pats verkia iš gailesčio Jonaičiui. Va čia tai Dievas, aš suprantu.”