Šį postą skiriu ištikimiausiai savo blogo skaitytojai, komentuotojai ir gerbėjai Jurgai. Norėčiau įteikti jį tarsi kuklią kalėdinę dovanėlę šiai šauniai merginai ir smagaus tinklaraščio g-taskas.lt teatro apžvalgininkei. Taigi, Jurga, pasigedai mano gruodžio lankytinų spektaklių sąrašėlyje naujausios Nacionalinio dramos teatro premjeros “Išvarymas”? Vis tik nuėjau, praleidau smarkiai atsinaujinusiame teatre tris su puse valandas, ir bandau tau reziumuoti savo šviežius įspūdžius.
Jei reikėtų paprastai ir aiškiai apibrėžti spektaklio žanrą, leisčiau sau konstatuoti, kad režisierius Oskaras Koršunovas sukūrė vieną sėkmingiausių per visą lietuviško teatro istoriją miuziklų apie budulius. Labai smagų, linksmutį, uždegantį ir net neprailgstantį. Tu tikriausiai žinai, kad rusai turi tokį labai tikslų žodį – bыdlo… Mūsiškis – buduliai, būtų sušvelnintas šio termino variantas. Ėch, būtų režisierius statęs spektaklį apie bыdlo – gal būtų išėjusi drama, pasirinkus kaip kūrybos objektą budulius ir dar pasikvietus genialųjį Saulių Prūsaitį su grupe Happyendles gyvai akomponuoti veiksmui – gavosi miuziklas. Nesiruošiu čia tau pasakoti apie puikiai savo partijas atliekančius talentingiausius nūdienos Lietuvos teatro aktorius, juk, manau, pati nueisi ir pasimėgausi tiek II veiksmą išsprogdinančiu Mariaus Repšio Vandalu, tiek jausmingu Vytauto Anužio ir jaunojo Ainiaus Storpirščiaus duetu. Buvo tikrai gražių, jaudinančių momentų tame “Išvaryme”.
Bet dabar jau norėčiau pasidalinti tą didžiaja paslaptimi, kuri mano akimis žiūrint slypi šiame “Išvaryme”. Toji paslaptis – moterys. Visos tos, po sceną spektaklio kūrėjų valia strakaliojančios pyzdos ant ilgų kojyčių dramaturgo pjesėje tikriausiai buvo moterimis. Na, tokiomis suvargusiomis, puolusiomis, išvarytomis iš niekinio lietuviško rojaus moterimis. Ką pamačiau spektaklyje – mėsą, moterišką išpjautinę, pisimui tinkamą arba jau išbrokuotą pyzdą, arba jei jau poetiškai lieptum išsireikšti, totalios juodosios visatos juodosios skylės. Jos visos mėgsta pistis, labai mėgsta pozą iš nugaros, visos turi problemų su emocijų nevaldymu, nešvaria sąžine, negebėjimu būti ištikima ir dora… Kokie gi išoriniai moters-mėsos, beja, gana dažno reiškinio lietuviškame teatre, požymiai? Na, tinkamos vartojimui atrodo maždaug taip –
Kartais dar jos būna prisidengusios skiaute ko nors blizgančio, ar, blogiausiu atveju – peršviečiamo. Nurašytosios mėsos apdangstytos erdviais lietpalčiais, krempleniniais kostiumėliais, apsigobusios skarelėmis – spektaklio kostiumų dailininkė – Agnė Jagelavičiūtė. Yra viena moteris liečianti išimtis net ir “Išvaryme” – kol moteris laukiasi kūdikio ji tampa savotišku tabu net ir buduliams – tada jos negalima pisti, reikia ją saugoti, negrabiai paglostyti ir globoti, net būti su ja atlaidesniu – vis tik ta mėsa laukimo laikotarpiu yra pakylėta savo palaimintąja, vilties ir tikėjimo praskaidrinta būsena… Nors ką jau ten – pagimdo juk ir galiausiai vis tiek išduoda, išvaro iš savo jaukaus ir šilto užutekio, kaip pagrindinio herojaus Beno mylimoji Liza – aktorė Toma Vaškevičiūtė. Pasielgia kaip tikra patelė – tik sau nusavindama palikuonį, atstumdama vyrą ir tėvą ir bandydama jį keisti saldžiomis pasakėlėmis apie angelą nupjautais sparnais…
Aš suprantu, kad 12 metų Londone yra daug bet kokiam lietuviui vyrui, jie per tuos metus sugeba prasukti kelis pragaro ratus ir gerokai pasigilinti į filosofijos, fizikos ir zoologijos slėpinius. Tuo tarpu 12 metų lietuvėms ar ruskėms herojaus aplinkos moterims – kaip vanduo nuo žąsies. Todėl visai nestebina kai nestabilią isterikę Beno mylimąją Eglę režisierius priverčia I veiksme tradiciškai lietuviškam teatrui pasidulkinti su drabužėliais, II veiksme vargšiukė sumalama su purvu ir priverčiama beveik lytinėm lūpom iškriokti – sudainuoti Lietuva tėvyne mūsų.
Foto Dmitrijus Matvejevas
Galiausiai III veiksme jai tenka sušokti šv. Vito šokį stovint ant nestabilios baro kėdės ir, kokia staigmena, musulmoniška burka prisidengus. Juk mėsa, ką iš jos beišmuši. Mane labai pralinksmino jau šiandien lietuviškoje šūdasklaidoje pastebėtas begalinis nuomonių pliuralizmas šios premjeros atžvilgiu. Šūdrytis sublizgėjo ypač dideliu operatyvumu – net du kruopščiai marketingo skyriaus parengti tekstai- vienas apie apatinius premjeros reikalus lrytas.lt kitas šlovinantis matyt trečiadieninės peržiūros metu regėtą meninio šedevro apoteozę lrytas.lt Visiškai priešinga nuomonė apie premjerą pateikiama lietuviškos blogosferos mohikano A.Račo bloge. Garsusis Lietuvos Trolis Nr.1 ir visų sričių ekspertas Andrius Užkalnis kol kas tyli…
Todėl nenorėdama pabaigti tau skirto posto šia liūdna gaida siunčiu gražiausią Happyendless dainą skambėjusią ir šiame žavingame miuzikle apie kartais nežavingus lietuviškus budulius.
Gražių švenčių! 🙂
:D:D:D:D:D:D:D:D “išvarymas” akivaizdžiai – odė moterims
jo, odė. maksimos šaldytos mėsos cechui
buvau, pažiūrėjau iki galo.. bet šitaip nekęst moterų tai dar reikia sugebėti:D
Ačiū Melpomane už šventines dovanas 🙂 Aš šį rytą ne ko kito ieškodama čia ir užėjau :)) Šnd pati planuoju neaplenkti “išvarymo”, nes vis tik buvo smalsu buvo kas išeis iš Ivaškevičiaus ir Koršunovo tandemo, o pasirodo – tik Happyendless :)) Na gal bent mano vyrui melomanui šįkart nuobodu nebus 🙂 Šiaip tikrai smagiai prisijuokiau įspūdžius skaitydama 🙂
O jei kalbant apskritai, ne šis postas yra tikroji dovana man, o šis blog’as. Labai dėkui už jį, nuoširdžiai! 😉
😉
tai jus jau susitaiket? taip buvo faina skaityt kai kibot viena kitai i gerkles 🙂
Pasitikėjimo spektaklio recenzija nekelia. Labai jau aiškus išankstinis angažuotumas, bet ne analizė. Toks pat įspūdis ir apie p.Račą, politiką, bet ne menus sugebančiu gliaudyti Raču.
Man patinka, kad jau man net nereikia rašyti, kad mane minėtų, užtenka tiesiog būti. Su šventėm.
Buvo įdomu skaityti, nes pasirinkote tam tikrą žiūros kampą, išryškinote liniją, man spektaklyje viskas pasirodė kitaip.Net kviptelėjo jautriais asmeniniais taškais ir pojūčiais.
Bet visgi skaitant ne vieną jūsų darbą iškyla mintis – ar galima pasitikėti žmogumi, kuris nedrįsta pasirašyti savo vardu ir pavarde.
Miela Saule, nepasitikėkite melpomene ir kitais šiame bloge besiganančiais personažais – rojaus sloga, pragaro skrepliu, andriu užkalniu, jurga, a.p. ir kitais… Visi jie tėra statistai, atliekantys savo kuklius vaidmenis totaliniame šio pasaulio teatre.
Melpomenės vaidmenį aš jau ne kartą bandžiau aprašyti – tai persona kurią veža teatras, truputi freaky persona, priklausoma nuo teatro, apsilankanti teatre bent porą kartų per savaitę ir tt…
melpomene.lt – keleto žmonių projektas ir jie visai nenori tapti tokiais lietuviškos blogosferos Don Kichotais kaip p.Račas. Mes renkamės rokiskis.popo.lt poziciją 😉
Aš verkiau. Žinotų Melpomenė, kas Rokiškio pozicijas artikuliuoja. Eisiu nusibrauksiu džiaugsmo ašaras.
palinksminti trolį mano šventa pareiga 😀
Užkalnis – ne trolis.
Trolis – tai padaras savo komentarais teršiantis idėjinių, komercinių ir kitokio pobūdžio oponentų tinklapius.
Trolio tikslas – užimti internetinę erdvę ir tuo pačiu okupuoti vietą interneto lankytojų smegenyse.
Trolis – idėjinis arba tiesiogiai samdomas informacinio fronto eilinis. Kartais kariaujantis prieš visą pasaulį ir labai dažnai prieš save patį.
Tuo tarpu Užkalnis – tai viso labo tingus išpleręs kiaulėnas besiknaisiojantis virtualiojo mėšlyno pakraščiais bei mintantis tuo, ką šeimininkas įpila jam į pseudožurnalistinį lovį…
Vienintelė priežastis (mano nuomone) dėl kurios šitas “autoritetas” minimas bloge rašančiame apie teatrą yra ta, kad nykiame ir ankštame Lietuvos interneto pasaulėlyje, praktiškai nėra žmonių drįstančių viešai pareikšti nonkonformistinę nuomonę apie iškrypusį lietuvišką teatrą.
Taigi kaip sako rusai – “На безрыбье и сам раком станеш”.
O beviltišką laisvos, nepriklausomos nuomonės apie lietuvišką teatrą trūkumą puikiai pademonstravo užpirktos pagiriamosios “recenzijos” apie šį paskutinį mūsų alkoholinio “talento” O.K. spektaklį.
Brangūs teatralai, jūs paprasčiausiai supūsite, tiksliau – pūnate iš vidaus, leisdami sau patiems šitaip meluoti ir bandydami marketingo skyriaus užsakytomis tekstinių vėmalų paklodėmis grimuoti teatro gangreną.
Su tarpušvenčiu visus, skaitančius vienintelį “Tiesos apie lietuvišką teatrą žodį”.
nesipykite, mielieji personažai… 😉
Oi kaip smagu anonimiškai NESĄMONES rašinėti.
Reiks gerbti, deja, tik TAIP PAT suvokusio, ką pamatė, veterano skiltininko išpuolį penktadienio „RESPUBLIKOJE”. Žmogus išrėkė, ką galvoja ir kaip supranta, nesislapstydamas…
klausyk, tu, neanoniminis arūne, gal nešk muilą su savo nesąmoningais komentarais į g-taska…
jei man būtų svarbi kiekvieno internetinio eksperto nuomonė ir įvertinimas, išrėkčiau savo tiesą kiekvienam personaliai, į jo surauktą, kančios dėl emigravusių budulių perkreiptą snukį 😉
Aini[b]o[/b] Storpiršči[b]o[/b] kilmininkas būtent <– taip ir rašosi.
Ačiū už kantrybę.
http://protokolai.com/2013/02/09/isvarymas-didelis-spektaklis-ir-nelaukta-kurybos-gaiva/
Can you be more specific about the content of your article? After reading it, I still have some doubts. Hope you can help me.
zpyz7s
I like this web blog very much, Its a rattling nice berth to read and find info.Money from blog
Thank you for your sharing. I am worried that I lack creative ideas. It is your article that makes me full of hope. Thank you. But, I have a question, can you help me?
8fvqdo
Great post! I learned something new and interesting, which I also happen to cover on my blog. It would be great to get some feedback from those who share the same interest about Airport Transfer, here is my website FQ7 Thank you!
0674sd
nj7wh8
Thanks for sharing. I read many of your blog posts, cool, your blog is very good. https://www.binance.com/fr-AF/register?ref=JHQQKNKN
w0gr3s