Kartais labai sau pavydžiu, ypač tais atvejais, kai pagaliau pasiseka, neišvažiuojant iš Lietuvos, pamatyti net keletą gerų spektaklių iš eilės. Retai taip būna, todėl pasivarginsiu aprašyti praeitą savaitę mane ištikusį džiaugsmą. Veiksmas vyko Vilniuje, Menų spaustuvėje, čia per savaitę prasisuko apie 12 spektaklių vaikams. Ketinau žiūrėti tik italų Scarlattine Teatro spektaklį “Manolibera“, nes juk visada verta pasidomėti užsienietiškų trupių produkcijas, kad ir atsitiktinai patenkančias į lietuviško konteksto mėsmalę. Juo labiau, kad “Manolibera” yra tas pats spektaklis, 2009 apžavėjęs Edinburgo Frindžą, o 2011 paėmęs rimtą prizą kaip geriausias spektaklis vaikams Rusijoje.

Nuotrauka tiksliai iliustruoja kas vyko per smagią sceninio vyksmo valandą – 1 dailininkas,1 grafoprojektorius ir 2 piešinukus atgaivinantys, apvaidinantys aktoriai šėliojo ir dūko su tikra itališka ugnele. Pasirinkta raiškos priemonė – senukas grafoprojektorius ir jo pagalba mikliai keičiamos, čia pat dailininko kuriamos skaidrės jau ne kartą matyta ir mūsų lietuviškam teatre, pavyzdžiui Saulės Degutytės “Stalo teatro” spektakliuose. Faktas, kad italai tą patį grafoprojektorių naudoja ne tik kūrybingai, bet ir labai švariai, tiksliai, preciziškai, ko gal stokoja dažnas lietuviškas, tuo pačiu principu kuriamas, analogas. Nor ir tai negelbsti nuo rutinos ir nuobodulio, užplūstančio perpratus spektaklio kūrimo principus, pasimėgavus dailininko rankų ir fantazijos miklumu, prisikvatojus iš dviejų nerangokų personažų bandymo prisitaikyti ir pasimėgauti pieštiniu pasaulėliu ir jo diktuojamomis situacijomis. Personažai žavūs autentika, labai pasistengūs galima būtų atsekti net kokią nors jų giminystę su senaisiais italų komedijos dell’arte personažų – kaukių prototipais. Kol dvidešimt pirmo amžiaus Skaramušas ir Kolombina nardo po pieštinį savo pasaulėlį ir bando išvengti įvairių mielų nesusipratimų, koketiškai ir samojingai keliaudami link išsvajotosios jūros reginio šviežumas ir atraktyvumas gniaužia kvapą. Patekus į pieštinį pajūrį personažų santykiai intensyvėja, į jų intymų pasaulėlį agresyviai pradeda veržtis aplinkinis pasaulis, čia pat piešiamas komiksas agresyvėja ir tampa labai jau nūdieniniškas. Turiu prisipažinti, kad į antrą “Manolibera” veiksmo dalį aš nelabai įsikirtau – na patenka du mieli personažai į salą, jau lyg ir prasidės jų svajonių atostogos, bet čia vyrukas baksteli pirštu į smėlį ir – ištrykšta nafta, suplaukia tanklaiviai, prasideda visai kitas spektaklis apie visus tuos globalizacijos ir žvėriško kapitalizmo snukio grimasų atspindžius paprastų žmogelių gyvenime. Personažai paklūsta blogosiom korporacijom, perka, susvetimėja, įsikalina daiktų ir bedvasių santykių rutinoje… Nu shit, aš suprantu, kad Edinburgo Frindže be to viso postpostmodernybės marazmo liktum nepastebėtas, bet vaikai, ta naivi tikslinė vaikiškų spektaklių auditorija, ar jai nebepavyks pasislėpti nuo kasdienybės marazmo net pasakiškame teatro pasaulėlyje?

Manau, pavyks, nes yra dar šitam pasaulyje toks fenomenas kaip lietuviškas teatras vaikams. Nuoširdžiausiai galiu pareikšti – apturėjau begalinį malonumą ir meninės satisfakcijos pilnatvę net trijuose mano pasižiūrėtuose lietuviškuose spektakliuose vaikams. Keistuolių teatro “Mykolas žvejas”, Stalo teatro “Vėjų motė” ir didžiausi aplodismentai ir pagarba – Klaipėdos Lėlių teatro “Stebuklingo Pelenės laiko” kūrėjams.

Šmaikšti, kūrybingai transformuota, šiuolaikiškai permodeliuota klasikinė pasaka Nijolės Indriūnaitės pjesėje pavirsta šiuolaikišku detektyvu prisodrintu urbanistinės kultūros ženklų ir šiuolaikiškų santykių chaoso. Nemirtingai Pelenės meilės istorijai įkūnyti režisierė Gintarė Radvilavičiūtė pasirinko pačią nepatvariausią ir iškalbingiausią materiją – popierių, popierinės lėlės atgyjančios didžiulėje trimatėje paveikslėlių knygoje meistiškai animuojamos, atgaivinamos aktorės Renatos Kutaitės, meistriškai įkūnijančios ir paslaptingosios detektyvės Zofijos, didžiosios Z. personažą. Džiaugiuosi, kad Klaipėdoje gimsta tokie maži stebuklai, atsitinkantys šių dienų Pelenėms, Princams ir garbioms detektyvinių romanų rašytojoms!