Po Meno forto premjerinės “Dieviškosios komedijos” tikrai neketinau rašyti laiško nei Baliui, nei Egmontui ir net gi nei Valdui. Pastarasis manau ir pats parašys, bo labai jau stropiai visus tris veiksmus konspektavosi į tokį storą “teatro kritiko užrašų” sąsiuvinį. Aš tai plūduriavau, tingiai, atsainiai ir pakankamai abejingai pradreifavau viso dieviškojo Nekrošiaus dieviškajam Rolandui Kazlui iš dieviškų paskatų pašlovinti jaunystės trumpalaikiškumą ir dieviškos tvarkos amžinumą sukaltą mikrokosmoso dreifavimo metu. Aš galvojau maždaug ta linkme – aha, Kazlas – puikios formos, tiesiog kūno ir dvasios atletas, Vilius – irgi kaip visada puikus, toks asketiškai dvasingai čiuplus, lyg būtų save po trupinį išdalinęs visiems tiems didingiems jau savo suvaidintiems herojams. Kas dar ten toks – legendinis LMTA Rūkas – na, aš gi visada sakiau, kad Jis ne šios žemės gyventojas…
Foto Kamilė Žičkytė
Vilkaitis – kosminis, tobulas ir vis labiau stebinantis su kiekvienu savo pasirodymo epizodu, nors mažoka jo, norisi man dar Vilkaičio “Dieviškojoje komedijoje” – seiletekis prasideda iš gerumo stebint tokį meistrą pagaliau laigant po sceną. Aha, dabar idėjos – na, utelių užpulta degradavusi dvasininkija banalu, bet savotiškai drąsu, o ir popiežių paspardyti madinga, šiais laikais ir anais laikais, taip sakant… Nekaltučiai, spindinčiom akutėm ir raiškia dikcija išsiskiriantys jaunikliai Nekrošiaus studenčiokai vaidinantys, kad vaidina labai jau kaltas Dantės Pragaro sieliūkštes – dar banaliau… Antisemitiniai, antiklerikaliniai juokeliai Nacionalinio scenoje drąsu, tik kažkaip neįprasta! Aha, vaizduotės teatras, vizualinė askezė, ką ten askezė, visiška negalia – toji romiai iki finalo scenoje pradunksojusi milžiniška sfera, vos vos atsiverianti finale, tas fortepijonas ir trys kėdės bei gi visi butaforinėm skylutėm dekoruoti varguolių apsiaustai savo nykumu ir monotonija matyt ir buvo skirti stumtelėti mus į tą sakralųjį vaizduotės teatrą, matyt… Kelios scenos ir stumtelėjo, ypač – tos kuriose savo jaunatvišką kūrybinę aistrą, meninio degimo liepsnas išlaisvina jaunieji aktoriai Paulius Markevičius ir Beatričė – Ieva Triškauskaitė.
Foto Kamilė Žičkytė
Žinau, kad jaunimą reikėtų obliuoti, menkinti, nesuprasti ir apskritai paneigti, kaip kad čia pvz. Nors man būtent šių jaunųjų aktorių buvimas scenoje kažką niūniuojant, dūzgiant, cypčiojant, neršiant, glaustantis pakampėmis, nesinchronu judant ir neunisonu dainuojant pasirodė pakankamai tikras ir natūralus, ganėtinai išteisintas ir labai mielas, turintis tikrą meninę vertę šiame spektaklyje. Na ir kas, kad jaunimas tėra blanki masuotė, savotiškas erotinio impulso, erotinės ir kūrybinės energijos akumuliatorius – ach visos tos iki ašarų mielos grakščios pėdutės, apautos baltomis pėdkelnėmis, tos kukliai apnuogintos gležnos rankutės, ilgos garbanos, žydri kaspinėliai ir tyros, liepsnojančios akys su tokiu tikėjimu ir viltimi keliamos į scenos paskliaustes… Juk būtent tokie jaunystės, tyrumo, nekaltumo, nepatirties ir didžiulės gaivališkos energijos klodai ir yra tikrasis mūsų tautinio teatro turtas, vertė, kol kas išnaudojama tik keleto ypač patyrusių scenos vilkų. Tai tiek padreifavimų “Dieviškosios komedijos” tema.
Ir dar, gal kas nors man padėtų iššifruoti dieviškojo Beno Šarkos euforizuotą monologą, paklausus apie įspūdžius po šios premjeros. Pasak jojo: “Vakar buvau svingerių klube. Tokiam masiniam dar nekart nebuvau, ir tokių seksualiai šaltų svingerių dar nebuvau sutikęs. Jų užpakaliai labai minkšti, o galvos laabai kietos. Nors jei užpakalinė dalis labai minkšta, tai nereiškia, kad ji kam nors tinkama. Porą kartų buvau susijaudinęs, bet ne nuo svingerių masiškumo, o nuo vienuolės, kuri sėdėjo man iš dešinės. Dedu pliusą skaistybei ir dedu minusą svingeriams. Štai kur tikroji skaistykla, kur skaistybė skaisčiai šviečia ir visos skylės pačios išsiplečia, kai tiktai joms reikia, be jokių pašalinių liaudies teatro kompensacijos elementų”…. citatos pabaiga. Apie ką jis čia, bl?
Pasvaičiojimų tonas, svetainės autorės bei odiozinio Beno Šarkos, atskleidžia SAVĘS apibrėžimą šio reiškinio paraštėse. Esu AŠ, mano matymo kampas žiū KOKS! Būtinai pašiepiančiai, kritiškai DIDINGAS. Kur jau kokiam nekrošiui iki MANO APIBENDRINIMŲ!
Kaip priminė šių dviejų personų reiškimasis čia salės parteriio vidurio krašte sėdėjusių dviejų pusamžių vyrų susireikšminimą, kai jie vos užsidegus šviesoms, būtinai kad girdėtų visi aplinkui, PIKTINOSI, kad naudotas Aleksio Churgino vertimas. Atsieit iš rusų kalbos anas išvertęs Dantę…
Ir jie nežinojo, kokie juokingi besą. Juk su apgailestavimu Eimuntas Nekrošius aiškino savaitė iki premjeros, kad GERESNIS Sigito Gedos vertimas niekaip netiko scenai. Aiškino kodėl…
O vyrai mat pasijuto reikšmingi – komentavo tik taip kad visi girdėtų…
Vertinant, ką čia prirašinėjai, melpomene, geriau pasižiūrėtum Rūtos Oginskaitės mintis.
http://www.lrytas.lt/-13356109041334040333-teatro-pragaro-ratuose-i%C5%A1mintis-ir-ironija.htm
(Aišku, ši „tendencinga, nesuprantanti, parsidavusi”, sakysi).
Kokia ji bebūtų tavo akyse, skaitau normaliai reguojančio žmogaus, kuris ir supranta kas įvyko, ir kuriam daug kas neaišku detalėse, kaip ir kiekvienam buvusiam salėje. Bet nematau kritikės tone pasikėlimo, bandymo pamokyti…
To ir linkėčiau šios svetainės anonimui…
Aš pavyzdžiui „plaukiojau” šios kelionės per Dantės medžiagą, kurios, žinoma, neskaitęs, nepalyginamai daugiau nei R.Oginskaitė. Bet turiu nuovokos matyti, ką šalia DIEVIŠKOSIOS KOMEDIJOS yra sukūrę kiti mūsų spektaklių statytojai kartu sudėjus. Nelabai po to norisi ironizuoti…
Gerbiamas, Arūnai, Jums kažkas blogai su klausa ir regėjimu, tikriausiai? Mano rašliavos tonas pats pagarbiausias, o jokių apibendrinimų čia ir su žiburiu nereikėtų ieškoti. Aš tik užfiksavau savo minčių tėkmę, padrikas minteles, gimusias stebint spektaklį ir gerb.Šarkos monologą išsakytą privataus pokalbio metu. Nesiruošiu nei analizuoti nei bandyti suprasti apie ką ir vardan ko čia tas nepažinus daiktas buvo sukurtas. Taigi….
Ingrida, teisybės vardan gal reikėtų prisiminti, kad tuos vaikus, kurie Geismą Spaustuvėje statė, visų pirma niekinai ir dar gąsdinai pati. Nežinau, kaip kalbėjai tiesiogiai, bet už akių pylei tai už tris…
O, kas pragydo – gaidelis jevsejevas savo teatrometrinių vištų garbę ginti puolė? Šiaip, jei būtum tikras teatrometras, dėl ivanovos garbės mane į dvikovą turėtum iškviesti, turbūt!
Nes aš tai tau nuoširdžiai pažadu – sutiksiu menų spaustuvės prieigose, ausis nurausiu ir prie tikrosios joms skirtos vietos prilipinsiu – kad tik nepraleistum kas kur ką apie šv.teatrą šnabžda, kokius kas gandus nešioja, kas ant ko pila…
lietuviško teatro gondone tu, skrepleli šventos tautinės scenos, durneli andreli… susinervinau kaip čia per tave, bl…
ohoho!kiek aistrų komentaruose – čia ir po V. Gedgaudo rašiniu Litmeny! kad apie teatrą rašoma kartais aštriai ir itin subjektyviai – smagu, teatro žmonės užsigrūdinę [ar bent jau privalo tokiais būti, kad nereiktų gerti tablečių], bet man nepatinka profesionalių teatro žmonių asmeniškumai, atvirai išreikšti viešoje erdvėje. Kapokimės argumentais, bet neįžeidinėkime vienas kito tiesiog emociškai išspjautomis replikomis – palikite tai privatiems susitikimams akis į akį…
smeiztas ir konkurenciniai zaidimai aktualus visose srityse!?
Nieko tokio, jei aš čia truputėlį pasismaukysiu?
Welcome!
Norėjau tamstos kaip specialisto pasiteirauti: o jūs kuria ranka smaukotės?
Matot, aš pats nei racionalios analizės, nei metafizinės patirties metodais nesugebu pagrįsti, kaire ar dešine turi naudotis tikras šiuolaikinis intelektualas ir inteligentas atlikdamas šį sakralųjį postmoderniojo totemizmo aktą.
O juk intelektualinės sferos atstovui nėra didesnės ydos nei nežinojimas.
Laukiu atsakymo.
OlxPhkdNjLaIie
Thank you for your sharing. I am worried that I lack creative ideas. It is your article that makes me full of hope. Thank you. But, I have a question, can you help me?
y89ia5
Thanks for sharing. I read many of your blog posts, cool, your blog is very good.
I don’t think the title of your article matches the content lol. Just kidding, mainly because I had some doubts after reading the article.
ebz46k
xb416t
My brother suggested I might like this blog. He was totally right. This post actually made my day. You can not imagine simply how much time I had spent for this information! Thanks!
Can you be more specific about the content of your article? After reading it, I still have some doubts. Hope you can help me.
w3enmt
Thank you for your sharing. I am worried that I lack creative ideas. It is your article that makes me full of hope. Thank you. But, I have a question, can you help me?