Šizofrenija, šizofrenija (iš graikų kalbos σχίζω ‘skylu’ + φρήν ‘dvasia, protas’) – tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šiuo sutrikimu pasaulyje serga apie 1 % žmonių.
Rugsėjo 6-8 dienomis sostinės Menų spaustuvėje vyksiantis festivalis Naujojo cirko savaitgalis pirmąją festivalio dieną pristato kroatų trupės „Room 100″ spektaklį C8H11NO2, kurio tema anaiptol neskamba labai „patogiai” reklamine prasme – tai yra šizofrenija.
Šis sutrikimas vyrams dažniausiai prasideda sulaukus 15-25 metų, moterims – 25-35. Nėra vieno simptomo, išimtinai būdingo šizofrenijai. Šizofrenijai būdingi pozityvūs simptomai (haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys) ir negatyvūs (sumenkusi jausmų gama, susidomėjimo gyvenimu išnykimas, nenoras ką nors veikti, apatija, nesugebėjimas prisižiūrėti, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas). Būdingi besikartojantys ligos epizodai, pilnas pasveikimas pasitaiko, tačiau nėra dažnas.
Mąstymo sutrikimai pasireiškia įvairiais kliedesiais (keisti neteisingi įsitikinimai): persekiojimo, poveikio, santykio, didybės. Kliedintys žmonės tvirtina, esą kontroliuojami, negalį valdyti savo minčių ir veiksmų, sakosi juntą spindulius iš kosmoso, telepatinį poveikį, jaučiasi esą ypatingai svarbūs, išrinkti kokiai nors misijai, sugebą kontroliuoti orus, bendrauti su ateiviais. Sergantiesiems šizofrenija tarsi išnyksta savojo „aš” ribos – jiems gali atrodyti, kad aplinkiniai girdi jų mintis, mano patys galintys skaityti kitų mintis. Mąstymas būna nenuoseklus, ligonis gyvena susikurtoje realybėje. šizofrenijos atveju intelektas nenukenčia, labiau nukenčia sugebėjimas pasinaudoti turėtais įgūdžiai. Šie pacientai paprastai nerealiai vertina savo ligą bei situaciją.
Jausmai (emocijos) šizofrenijos atveju nuskursta, nyksta sugebėjimas suvokti ir įsijausti į aplinkinių emocijas, išnyksta jausmų spalvingumas, įvairovė, nyksta aukštesnieji jausmai – gėda, meilė, užuojauta, sutrinka „emocijų logika”, jos nebeatitinka aplinkos įvykių, pasitaiko prieštaringi jausmai, pasimetimas, paralyžiuojantis nerimas.
Valia laipsniškai silpnėja, pacientai kartais besąlygiškai atlieka kas liepiama, kartoja aplinkinių žodžius ir judesius, būna impulsyvių, nemotyvuotų poelgių, o kartais nevykdo paprastų prašymų. Dažnai pacientai būna be iniciatyvos, niekuo nesidomi, sakosi neturį perspektyvų ir planų.
Šizofrenijos atveju būna suvokimo sutrikimų – haliucinacijų, dažniausiai, klausos, kai girdimi neesami balsai komentuojantys elgesį, besikalbantys tarpusavyje. Katatoninės šizofrenijos atveju būna įmantrios pozos, vaškinis lankstumas, negatyvizmas. Šizofrenijai būdingi ir negatyvūs simptomai – ryški apatija, kalbos ir jausmų skurdumas arba neadekvatumas, sukeliantis socialinį atsiribojimą ir sutrikdantis prisitaikymą aplinkoje, žymus ir nuolatinis kai kurių asmenybės savybių pasikeitimas, pasireiškiantis interesų praradimu, betiksliškumu, tingumu, pasinėrimu į save.
Kiek daug malonių lūkesčių, atpažinimo džiaugsmo, tyro ir saldaus liūdesio manęs laukia rytoj, pirmąjame šio 2012 metų rudens sezono spektaklyje.
Kazkaip “netycia” tai,kas vyksta Melpomenes darbovietej-vos ne genialu,o aplink-vien tik s..as:)
jinai už pakvietimus atidirbinėja!
Puikus paskutinis straipsnio sakinys 🙂 Asmeniškai niekad neičiau į tokios temos spektaklį, kuomet “tokią” temą iš labai arti mačiau realiame gyvenime. Nelabai suprantu kūrėjų pozicijos. Meną laužia iš ligų.
Mieloji M. aš nesuprantu tokios veidmainystės – neisite į spektaklį išprovokuotą suskilusio proto temos…
Gerą teatrą dažnaiusiai išprovokuoja pačios purviniausios temos – ar Hamleto istorijėlė Jums neatrodo pakankamai dažnai iš labai arti stebima realiame gyvenime?
Mieloji, Melpomene, aš nesuprantu tokio tiesmukumo – ar būtina į teatro sceną tempti tai, kas yra marginalu ir su kuo tapatintis gali tik 0,00… procento visuomenės?
Kodėl žiūrovai verčiami “mėgautis” dvasinėmis atliekomis ir savo mintis bei žvilgsnį kreipti ne “aukštyn”, o į sociumo išvietės skylę?
Žmogus nuėjęs į restoraną juk užsisako ne atliekų iš konteinerio, o prabangiai “šventiškai” paruošto valgio…
Tad kodėl gi žmogus, suprantantis, kad reikia mylėti savo gomurį ir skrandį, nesupranta tokio elementaraus dalyko: kad lygiai taip pat reikia mylėti ir savo sielą bei savo intelektą.
Nieko keista, kad “intelektualų bei inteligentų” aplinkoje destrukcijos, disharmonijos ir savigriovos dažnai daug daugiau, negu “aukštąjį meną” nevartojančių, bet paprastai, sveikai gyvenančių tarpe.
jobe4z
1uyxbq
qpwh7r
I don’t think the title of your article matches the content lol. Just kidding, mainly because I had some doubts after reading the article.
08rpl0
4muhof
Aw, this was a very nice post. In concept I wish to put in writing like this moreover – taking time and actual effort to make a very good article… but what can I say… I procrastinate alot and certainly not seem to get something done.